Hierarchinės struktūros egzistavimas sudaro sąlygas egzistuoti ir kitai institucijai, kurios apibūdinimo nerasime nei vienoje knygoje ar Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitose. Tai – pilkojo kardinolo institucija.
Norint suvokti, kas tai yra pilkasis kardinolas, reikia, visų pirma, išsiaiškinti, kas tai yra korupcija. Atsiverskime Vikipediją. Pagal Vikipediją, tai piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos. Korupcija galima visose visuomenės gyvenimo srityse, kur asmens galia grįsta visuomenės pasitikėjimu. Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos : kyšininkavimas, sukčiavimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, prekyba įtaka ir t.t.
Medicinoje, turbūt, kaip ir visoje visuomenėje, vyrauja nuostata, kad norint ko nors pasiekti būtinos protekcijos bei giminystės ar kitokie ryšiai. Šis įsikerojęs mąstymas reiškia vieną tik dalyką : žmogus ieško arba giminystės ryšių, arba partinio užnugario, arba tiesiog išanalizuoja situaciją ir išsiaiškina, kam ir kaip perduoti lauknešėlį, kad pasiektų vieną ar kitą tikslą. Laiko ir jėgų tobulinti žmogiškąsias bei dalykines savybes, apmąstyti savo klaidas, iš jų mokytis, po truputį tobulėti ir taip iš lėto stumtis į priekį nebelieka. Susikūręs tokią gyvenimo filosofiją, asmuo nejučia sugriauna žmonių tarpusavio santykių pagrindą – pasitikėjimą.
Žmonių, kuriais jis gali pasitikėti, ratas, (o pasitikėti jis gali tik tais , kurie elgiasi ir mąsto taip, kaip jis pats) siaurėja. Tame rate visada atsiranda ‘gudruoliai (-ės)’ – ribotų sugebėjimų asmenys, kurios savo ribotumą suvokia labai gerai. Puikiai savo trūkumą suvokdami, visgi, genialiai jį slepia nuo aplinkinių.
Nesugebėdami patys pasiekti visuomenės pripažinimo, jie suvokia, kad trumpiausias kelias į trokštamą pripažinimą – tiesioginis manipuliavimas tais, kurie gali padėti kilti karjeros laiptais. Tokie individai suartėja su vyriausiais gydytojais, jaučiančiais savo silpnumą ir bejėgiškumą bei reikalingais patarėjų. Tačiau ribotų gebėjimų asmenims reikia tik tokių, kurie tenkintų jų slaptus ir savanaudiškus sumanymus. Patarėjai savaime nėra blogas dalykas, bet tik tada, kai asmenybė stipri ir sugeba atskirti, kurie patarimai atitinka jos principus, įsitikinimus ir filosofiją. Pilkojo kardinolo atveju patarimas tampa faktiškai įsakymu ir juos vyriausias gydytojas turi vykdyti besąlygiškai. Jis tai daro savo vardu, o pilkasis kardinolas tyliai sėdi kampe, trina rankas ir toliau rezga planus, kaip valdyti pilkąją ‘neišmanančiųjų masę.’
Priklausomai nuo “karaliaus” poreikių ir keistų sumanymų bei asmeninio gyvenimo ypatumų pilkojo kardinolo instituciją gali užimti skirtingos asmenybės : kaskart šiame nematomame poste gali būti vis kitas žmogus. Tarkime, jei kažkokiu gyvenimo laikotarpiu reikėjo itin svarbių ryšių, tą vietą užims žmogus, padėjęs šiuos ryšius užmegzti. Jei vadovui reikėjo disertacijos ir vienas iš pavaldinių ją parašė, kuriam laikui pilkojo kardinolo postą užims šis žmogus. Jei vadovas (-ė) turi silpnybę priešingai lyčiai, šį postą taip pat gali užimti gražuolė (gražuolis). Įvairiaspalvės asmenybės gali turėti ir du pilkuosius generolus, kiekvienas iš jų savaip atlikinėja savo unikalią misiją.
Tol, kol “karalius” jausis silpnas, pilkojo kardinolo postas neliks neužimtas. Ir vieši konkursai į šį postą niekada nebus skelbiami.